Rožės vardas Umberto Eco

parduodu. siunčiu. perduodu.
Rožės vardas
Umberto Eco, 1991 m. kiet. virš. 432 p. puiki dovana
Knygos veiksmas vyksta Italijos šiaurėje, 1327 metų pabaigoje, turtingame benediktinų vienuolyne, į kurį atvyksta pagrindinis herojus vienuolis pranciškonas Viljamas iš Baskervilio. Vis stebina aiškiaregyste, iš jo galima pasimokyti gyvenimo išminties ir logikos. Vienuolyne turi įvykti popiežiaus Jono XXII ir imperatoriaus Liudviko Bavaro legatų susitikimas, lemiąs tolenį vienuolių pranciškonų ordino likim. Vienuolyne neramu. Kiekviena diena atneša naują mirtį. Kas žudo? Knygos intriga yra tik apvalkalasm gaubiantis sudėtingo Viduramžių gyvenimo, koncentruoto erdvėje ir laike, atvaizdą. Knyga byloja pie to meto religiją ir moralę, mokslą ir filosofiją, politiką ir istoriją, mistiką ir tikrovę.

„Rožės vardas“ (1980) – pirmasis italų mokslininko semiotiko, meno teoretiko Umberto Eco romanas, kurio šlovės ir populiarumo nepranoko nė vienas kitas jo kūrinys. „Pritrenkianti, komiška, originali knyga“; „Rožės vardas“ įrodė, kad kartais ir tikras literatūros kūrinys gali tapti bestseleriu, kad kokybė ir komercinė sėkmė nebūtinai turi eiti skyrium“, - rašė kritikai pasirodžius vienam iš daugelio pakartotinių „Rožės vardo“ leidimų Italijoje.
Romano veiksmas vyksta 1327 metais Šiaurės Italijos kalnuose stūksančiame vienuolyne. Prisidengęs detektyvine fabula, U.Eco įtraukia skaitytoją į filosofines diskusijas, teologinius debatus, į sudėtingą XIV amžiaus gyvenimą su realiais ir išgalvotais veikėjais. Šios knygos skaitymo būdų yra tiek pat kiek skaitytojų; ją galėtume vadinti moderniu „atsakymynu“ į viduramžių klausimus. U.Eco čia panašus į raganių, ilgu aristoteliškosios tradicijos samčiu maišantį viduramžius savo postmodernistiniame katile, o skaitytojai kviečiami žavėtis, stebėtis, linksmintis ir šiurpti vienu metu.