P. Ruseckas - Pasaulio lietuviai. 1935m.

Stovis-foto. Geras.

Dydis -25/17 cm. Viso 368 psl.

Redagavo Petras Ruseckas.

Draugijos užsienio lietuviams remti leidinys.

Aktuali tema.

Knygoje labai daug statistinės informacijos. Galima palyginti tuos ir dabartinius laiku

Nepriklausomos Lietuvos laikais kilo antra didelė emigracijos banga. 1918-1940 m. iš Lietuvos pasitraukė virš 100 tūkst. gyventojų. Nelengvą emigrantų dalią dar labiau apsunkino pasaulinė ekonominė krizė. Naujųjų emigrantų padėtis vertė Lietuvos valstybę pradėti rūpintis emigrantų klausimu. Taip, remiama Lietuvos vyriausybės, ir buvo įkurta Draugija užsienio lietuviams remti. Jos iniciatoriai buvo J. Grigolaitis, K. Kasakaitis, R. Skipitis ir J. Vanagas-Simonaitis. DULR kėlė uždavinį sudaryti bendrą visų pasaulio lietuvių organizaciją, remti lietuvių mokyklas emigracijoje, parūpinti joms mokytojus, steigti prie mokyklų bibliotekas, rūpintis tikybos reikalais, remti spaudą. Vienas reikšmingiausių DULR užmojų – tai pirmojo Pasaulio lietuvių kongreso sušaukimas. Jis įvyko Kaune 1935 m. rugpjūčio 11-17 d. Kongrese dalyvavo apie 100 atstovų iš keliolikos valstybių, buvo išrinkta Pasaulio lietuvių sąjungos valdyba, Kaune leidusi žurnalą „Pasaulio lietuvis“.



Petras Ruseckas (1883 m. liepos 20 d. Baubliškių vienkiemyje, Panemunėlio valsčius, Rokiškio apskritis – 1945 m. gruodžio 8 d. Prostornensko lageryje, Džezkazgano sritis, Kazachstanas) – Lietuvos knygnešys, visuomenės veikėjas, Nepriklausomybės kovų dalyvis.

1896 m. su tėvais apsigyveno Maladečine, 1897 m. persikėlė į Rygą. 1898–1901 m. jūrininkas Odesoje. Gabeno draudžiamą spaudą, dalyvavo lietuvių „Rūtos“ draugijos veikloje. 1904 m. pašauktas į kariuomenę, 1905 m. dezertyravo ir slapstėsi. 1905 m. revoliucijos ir Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis.

Drauge su E. Galvanausku ir J. Gabriu įsteigė Lietuvos valstiečių sąjungą, rengė jos įstatus. [1] 1906 m. sausio 5 d. suimtas netoli Kauno, pusę metų kalintas Kalvarijos kalėjime. 1908 m. bandė stoti į Peterburgo universitetą, bet vėl areštuotas, 1908–1911 m. kalintas Peterburgo ir Naugardo kalėjimuose. 1911 m. Vilniuje dirbo laikraščio „Lietuvos ūkininkas“ redakcijoje.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui pašauktas į kariuomenę. 1915 m. liepos 1 d. pateko į vokiečių nelaisvę. Joje buvo iki 1918 m. spalio 2 d. 1918 m. pabaigoje grįžo į Lietuvą ir tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu, Krašto apsaugos ministerijoje suorganizavo literatūros skyrių, jo viršininkas.

1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos valstiečių sąjungos frakcijai. [2]

1922 m. pabaigoje grįžo į kariuomenę. 1922 m. vienas iš Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos steigėjų. 1922–1925 m. žurnalo „Karys“ redaktorius. 1925 m. išėjo į atsargą. 1933 m. Kauno miesto savivaldybės socialinės apsaugos skyriaus vedėjas ir miesto tarybos narys. Dalyvavo įvairių organizacijų veikloje. 1940 m. gegužę apsigyveno Vilniuje.

1941–1944 m. dirbo antikvariato knygyne. 1944 m. gruodžio 14 d. NKVD areštuotas, 1945 m. balandžio 18 d. nuteistas kalėti dešimčiai metų, bet gruodžio 8 d. mirė Džezkazgano srities Prostornensko lageryje. [3]



Periodinėje spaudoje pradėjo bendradarbiauti 1903 m. Bendradarbiavo leidiniuose „Mūsų žinynas“, „Lietuvos ūkininkas“, „Jaunimas“, „Vilniaus žinios“, „Viltis“, „Kardas“. Rašė lietuvių ir lenkų kalba.


Daugiau mano išstatytų knygų, paveikslų, nuotraukų, atviručių, žurnalų, meno albumų galima rasti nuolat veikiančioje "Sendaikčių mugėje" Kedrų 4. Vilniuje. Atskiras įėjimas Vingio Rimi parduotuvės pastato dešinėje.
Darbo laikas - nuo antradienio iki penktadienio 11-19 val., šeštadieniais 10-17val.