Nuosavybės teisė III

Siūlome knygą
Vytautas Valiukevičius 1937, Nuosavybės teisė mūsų Žemės reformos įstatymuose, 102 psl., Veja: Vilnius 1992.

1939 m. pabaigoje Teisės ir Humanitarinių mokslų fakultai perkeliami į Vilnių. Vytautas jau tapo Vilniaus Universito darbuotoju iki 1943 kovo 18 d. uždarymo. 1941 m. vasarą jau prie naujos valdžios Teisės fakultas dalijamas į du, ir Jurgutis lig tolei dirbęs finansinės teisės katedroje tampa Ekonomikos fakulto dekanu. Liepos mėnesį Vytautas suimamas, bet netrukus paleidžiamas gal ir Vladui Niunkai užtarus kaip sedėjusį kalėjime
prie Smetonos. Vytautas nuo naujos valdžios nuslepė kad jis 1939 m. laikinai vykdė Alytaus apygardos teisėjo pareigas. Teisingumo liaudies komisaro pavaduotojas Kęstutis Domaševičius Valiukevičiui pasiūlė Vilniaus apygardos prokuroro pareigas. Bet jis geriau pasirinko au advokato darbą. 1940 gruodžio 16 d. jis tampa pirmuoju tarybiniu advokatu Vilniuje.
Įdomu pasverti Vytauto santykius su Jurgučiu. Pagal Mėnulį Jis buvo Kurtinys, o Jurgutis - Žiedas. Taigi Jurgutis buvo silpnesnioji pusė. Panašiai kaip moteris lietuviškoje šeimoje. Sakome kad vyras veda žmoną.
Kitose tautose kaip rusų sentikių moteris yra stipresnioji pusė. Rusai neturi žodžio vestis, jie sako kad vyras ženijasi, taigi susituokia su žmona.
Jurgutis pasirinkdamas tokį pagalbininką matyt tikėjosi nusimesti bet kokius rūpesčius dėl Vytautui patikėto leidybinio darbo.
Tokį silpnesniojo kelią dažnai rinkosi ir kiti pogrindžio veikėjai. Taip Juozas Ambrazevičius kaip silpnesnioji pusė visiškai pasitikėjo Adolfu Damušiu vienu iš Birželio sukilimo vadu Kaune.
Birželio 22 d. Vytautas buvo su Jurgučiu Vilniuje, manau kad tiesiogiai dalyvauja sukilimo vadavietės veikloje. Ukmergės namuose ant aukšto mes vaikai dar radome vokišką lauko telefoną. Tai rodytų kad Vytautas buvo pasiruošęs dirbti su tokia ryšių įranga. Vilniuje toks telefonas
tikrai buvo pravartus. Birželio 24 d. Stasys Žakevičius tampa Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto pirmininku, o Vladas Jurgutis jo pavaduotoju. Liepos 30 d. įsakymu Vytautas Valiukevičius skiriamas Vilniaus miesto ir srities komiteto pirmininko komisaru viešbučiuose ir restoranuose kuriuose gyvena ar lankosi vokiečių kariai. Jam pavesta tų įstaigų priežiūra su teise atleisti bet kurį tų įstqigų tarnautoją. Jam skiriamas 1200 Rbl mėnesinis atlyginimas, kurį jo prižiūrimos įstaigos grąžina komitetui. Šiuose pareigose jis susitinka su leitenantu Vytautu Rutelioniu (1913-1998). Kaip Versmė Rutelionis buvo stipresnioji šio santykio pusė. Jis sėkmingai pasitraukė iš RA ir nuo liepos 5 d. buvo Vilniaus įgulos štabo butų ir turto skyriaus vedėjo padejėju. Rutelionis jausmingas vyras, 1937 m. vedęs Juliją Malinauskaitę tapo Vytauto Didžiojo karo mokyklos Kaune raštvedžiu. Baigęs mokslus šioje mokykloje nuo 1940 sausio 30 d. dirba Vilniaus komendatūros apsaugos bataliono sunkiųjų pabūklų kuopos būrio vadu. Pasirodė gabiu administratoriu. 1941 gruodžio 31 d. pats tampa apylinkės vedįėju, 1942 kovo 16 d. Kuro įmonės direktoriumi, o jau rugsėjo 21 d. visos Vilniaus butų direkcijos vedėju.
Valiukevičius tais metais jau perkopė 30, ir kaip daugumas jo benražygių dar buvo nevedęs. Nenuostabu kad jis ir toliau mielai bendravo su jaunimu. Ne baliuose, bet prasminguose renginiuose. Manau kas jis vasarą plaukė
Siesarties upe iki Ukmergės su vietinėmis filologėmis. Žiemą studentai Naujus metus sutinka Velnio duobėj prie Aukštadvario. Ir kitais metais baidarių žygis į Trakus, Joninių šventimas Vilniaus Universito viloje
Žydiškėse su didžiausiu pulku studentų. Tada jau Universitas buvo uždarytas, ir nuostabu kad nebijota tokio viešo susibūrimo, Minia studentų į Trakus vyko traukiniu, ir aišku su dainomis. Bet grįškime
prie politikos reikalų.
1943 sausio 31 d. baigėsi Stalingrado mūšis visišku vokiečių armijos pralaimėjimu. Lietuvoje vokiečiai suskubo rinkti lietuvių bataljoną. Ambrazevičiaus įkurtas Lietuvių frontas Kaune vis daugiau nusleido Vilniaus galimybėms. Valiukevičius savo kontoroje Didžiosios 24-11 apgyvendino broliuką Jurgį, ekonomikos studentą, ir Praną Padalį, ekonomikos dėstytoją, buvusį prekybos viceministru laikinojoj vyriausybėje. Vasario mėnesį ten kviečiamas LF vadų susitikimas įstatų naujai politinei sąjungai kuri kovotų už patvaldžią Lietuvą vokiečiams
pasitraukus. Tėtis pasakojo kad susirinkdavo žaisti pokerio, o vienas prie durų švilpaudavo gruzinų Suliko. Šie susitikimai rodo kad Lietuvių Fronto veiklos centras persikelia į Vilnių, o Valiukevičius tampa šios organizacijos vienu iš politinių vadų.