Vydūnas. Regėjimai. Darbai. Atradimai.

Knyga, skirta vienam iškiliausių mąstytojų, humanistų ir kultūros veikėjų Lietuvos istorijoje – Vilhelmui Storostai-Vydūnui – „Vydūnas. Regėjimai, darbai, atradimai“. Šios išskirtinės asmenybės palikti veikalai ir gebėjimas giliai, plačiai mąstyti buvo vertinami ne tik Lietuvoje.
Knygos „Vydūnas. Regėjimai, darbai, atradimai“ autorė Rima Palijanskaitė apžvelgia visą mąstytojo gyvenimo kelią, jo veiklą ir kūrybą. Tai asmenybė, kurios neįmanoma įsprausti į rėmus, per maža ir per menka vadinti jį rašytoju ar mąstytoju, todėl tenka žvelgti į žmogų, pralenkusį istoriją ir pripažinti, jog iki šiol jam skirta gerokai per mažai dėmesio.
Knygoje taip pat rasite ištraukų iš Vydūno atsiminimų, laiškų, jo paties apmąstymų. Pažinsite labai jautrų, reiklų sau ir kitiems, vertybėms ir idealams ištikimą žmogų.
Vydūnas (Vilhelmas Storosta, 1868–1953) – didysis lietuvių humanistas, rašytojas, žymiausias Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas. Aukščiausia vertybe Vydūnas laikė žmogiškumą, todėl bet kurioje iš daugelio savo veiklų siekė ugdyti žmones, auginti laisvą ir sąmoningą tautą, kuri būtų iš tiesų laisva.
Vydūnas gimė Jonaičiuose (Šilutės r.). Gyvendamas Vokietijai priklausiusios Rytų Prūsijos lietuviškojoje dalyje ir gana anksti patyrė šių dviejų tautų santykių sudėtingumą.
Mokėsi Ragainės mokytojų seminarijoje, rašė pirmuosius kūrinius vokiečių kalba. Būdamas penkiolikmetis Ragainėje perskaitė „Aušrą“ ir tuomet nusprendė rašyti lietuviškai. Apsisprendimą paskirti gyvenimą tautinei veiklai taip pat paskatino „Aušra“, ypač joje išspausdinti Jono Basanavičiaus straipsniai.
Baigęs seminariją, būdamas dvidešimties Vilhelmas Storosta mokytojavo Kintų pradinėje mokykloje, vedė Klarą Fiulhazę. Nuo 1892 m. dirbo mokytoju Tilžės devynklasėje berniukų mokykloje.
Jau anksčiau jam buvo parašytas kone mirties nuosprendis, mat jaunas vaikinas susirgo džiova, nuo kurios mirė žymūs to meto menininkai ir visuomenės veikėjai. Tačiau gyvendamas Kintuose jis įstengė pažaboti ligą. Iš geriausių gydytojų išgirdęs, jog padėti jam niekas nebegali, Vydūnas ėmėsi studijuoti Rytų mediciną, Ajurvedą. Tapo vegetaru, valgė vien augalinį ir, geriausia, beveik neapdorotą maistą, darydavo kvėpavimo pratimus, medituodavo. Kintuose sklido gandai, kad kartais gydymosi tikslais nuogas vaikščiodavo po mišką. Apie šią savo patirtį parašė ir knygą.
1938 m. artėjant 70-mečiui Vydūnas buvo nacistinės Vokietijos valdžios persekiojamas ir uždarytas į Tilžės kalėjimą. Tačiau pasaulinio masto kultūros veikėjams pareiškus nepasitenkinimą, buvo greitai paleistas. 1940 m. buvo pristatytas Nobelio premijai, bet tarptautinė situacija sukliudė tapti jos laureatu.