Laivai ir jūrininkai Aloyzas Každailis

Aprašymas
Tai - net ne knyga. Tai - paauglystės kultas ir lenktynės, kas daugiau žino apie laivus, tai - susimąstymas pirmą kartą, kad be archeologo dar galima būtų norėti būti ir jūrininku, tai - amžinoji, grynoji ir tobuloji mokyklinio amžiaus romantika. Juk mums, bene paskutinei homo sovieticus mokinių kartai nebuvo prieinamos spalvingos enciklopedijos iš serijos "Aš ten buvau" ir kiekvienas gausiai iliustruotas įdomiausiom nuotraukom ir kita medžiaga leidinys būdavo didžiulė retenybė. Ir tai - milžiniškas, kruopštus ir nepaprastai įdomus autoriaus darbas, lengva ranka įvedantis skaitytoją į nuostabų laivų ir jais plaukiojančių pasaulį. Iš jos mes pirmą kartą sužinojome apie "galeonus", "šarvuočius", "Turbiniją" ir dar daug, daug ką, o sužinoję jautėmės tarsi pašvęsti šias žinias platinti. Taigi, knygą sudaro dvylika pasakojimų (nors tai publicistinė, ne grožinė literatūra), pradedant nuo to, "kaip žmogus išrado laivą ir juo išplaukė į plačiąsias jūras", baigiant "apie šiuolaikinius laivus darbininkus, kurie gaudo žuvį, vežioja krovinius ir keleivius, trupina Arkties ledus ir visada skuba". O tarp jų - visa pasaulio laivybos istorija: Egiptiečių žygiai į Punto šalį, argonautų ir kitų antikos jūrininkų kelionės, žiaurioji galerų era, vikingų - kolumbų keliai, baltieji burlaivių sparnai, jūrininkų buitis ir būdas, pilkųjų ir ištaigiųjų garlaivių triumfai ir tragedijos, povandeninės geležinės pabaisos, panirusios, bet nenuskendusios. Knyga parašyta įtraukiančius stiliumi - nors daug informacijos joje sudaro vien faktai, tačiau autoriaus stiliaus "sausumu" niekaip neapkaltinsi, o kai kurie epizodai, pvz., Salamino mūšis, aprašyti tiesiog meistriškai. Kaip jau minėjau, knyga labai gausiai iliustruota nuotraukomis ir kitkuo - skaitant tai dar labiau didina jos įtaigumą, nes vaizduotė visą laiką nukreipiama tinkama linkme. Kiek pamenu, mūsų kieme buvo nuspręsta, kad įdomiausioji knygos dalis - tai apie povandeninius laivus. Žvelgiant dabar, ji atrodo ir pati žiauriausia. Tačiau tai nereiškia, kad knygą reiktų pradėti skaityti nuo šios dalies - ji visa verta jūsų dėmesio. Žodžiu, vėl tas pats atvejis, kada aprašinėti - tai tik gaišti laiką, tokias knygas reikia skaityti.