Senas kirvis

Nebent vietoj radai dar kokių reliktų. O pagal dydį labiau panašu į silikato gamyklos
panaudotus guolius kurie buvo naudojami kalkėm malti. Tokių turiu 3 dezes.

Nuostabūs gebėjimai nustatyti dydį pagal nuotrauką! Ką tik nesugalvoja, kad tik
sumažintų kainą. Šiuolaikinę aukštanglį arba legiruotą įrankinę plieną, kuri
buvo naudojama tokiems guoliams, lengva atskirti nuo viduramžių patrankos sviedinio.

Metalo struktūra

Šiuolaikinė aukštanglė arba legiruota plieninė guolio dalis
turi vienalytę, grūdėtą mikrostruktūrą, matomą po mikroskopu arba po poliravimo ir
etchavimo.

Viduramžių patrankos sviedinys, paprastai liejamas iš lėto aušinimo
ketaus ar švelnios geležies, turi granulinę arba dendritinę struktūrą, daugiau porų
ir inclusijų.

Kietumas

Šiuolaikinė plieninė guolio dalis yra labai kieta
(HRC 60–65), beveik neįbrėžiama peiliu.

Viduramžių sviedinys minkštesnis
(apie HRC 20–30), lengvai įbrėžiamas.

Magnetizmas

Šiuolaikinė
legiruota plieninė dalis dažnai yra mažiau magnetiška dėl legiruojančių
elementų.

Patrankos sviedinys iš švelnios geležies ar ketaus paprastai stipriai
magnetizuojasi.

Išvaizda ir oksidacija

Viduramžių sviediniai dažnai turi
vienodą storą rūdžių sluoksnį.

Modernūs guoliai dažnai turi lygią
paviršiaus apdailą, riebalų ar tepalo likučių, rūdžių mažai arba jos nevienodai
pasiskirsčiusios.

Taigi, net jei objektai panašaus dydžio, pagal struktūrą,
kietumą ir magnetizmą juos galima nesunkiai atskirti.